vokelė

vokelė: vokẽlė (plg. la. vācele) sf. (2) 1. K.Būg, KŽ, LKAI82(Glv) pintinė: Vokelė[je] yra valgis: sūriai, sviestas, duona J. 2. RtŽ, Kos58, NdŽ, LEXXVI272, DŽ¹, Sb, Št iš šiaudų pinta kraitelė sėti, seikėti, semti: Adomas labai gražias pina vokeles Grv. Uždariusi tvartą lėkdavo su vokele ar sietu į klėtį atnešti lesalo A.Rūt. Paimk vokelę ir įnešk iš klėties grūdų Km. Sėdavo rankom iš vokẽlės arba iš kvartūko Krns. Atnešk miltų pilną vokelę Pnd. ^ Iš toli būbnas, arti vokelė (apie pagyrūną) Krn. ║ į ją telpantis kiekis: Duonai įmaišyt atnešk vokẽlę miltų ir užteks Pnd. Supyliau tris vokelès in tą šniūrą Plm. 3. LKAI176 (Ob) pusiau rėminis, ppr. iš šiaudų pintas avilys: Vokelès daugiausia traukia medžian, tikias, kad bitės ateis Ob.

Игры ⚽ Нужен реферат?

išpinti — išpìnti, ìšpina, išpynė tr. K 1. išardyti ką supintą, nupintą: Kol merga, tai kasos supintos, o kap ištekėjo, tai kasas išpynė dz. Išpinu kasas, pynius R43. Privylė mergelę, motulės dukrelę, išpynė kaselę, išbarstė rūtelę (d.) Lp. Kas tavo,… … Dictionary of the Lithuanian Language
išplėša — ìšplėša sf. (1) 1. vandens išneštas, išplėštas tarpas, griovys: Iš visų kraštų sklysta sutirpę daiktai srovėmis kaip upės vanduo per pylimų išplėšą prš. 2. išplėšta žemė, išartas dirvonas: Taip ir stovi nesėtos pievų išplėšos Všk. 3. Pl kas… … Dictionary of the Lithuanian Language

Academic Dictionaries and Encyclopedias